Koks jų širdies gerumas –
Supt ir supt ant šakų svetimus vaikus!
Koks jautrumas –
Guost ošimu kiekvieną praeivį!
Koks pasiaukojimas –
Kuo mūsų daugiau, tuo jų mažiau!
(A. Dabulskis)
Medžiai – gyvybės šaltinis žemėje, jie mus maitina, valo ir drėkina orą, suteikia prieglobstį ir pavėsį, stebina savo grožiu ir grakštumu. Pasitikdami Lietuvos 100-metį, „Žiedelių“ grupės vaikai pasitikrino savo žinias apie Lietuvoje augančius medžius. Paminėjo Medžių puošimo dieną pačiu niūriausiu metų laiku, kai medžiai jau numetę lapus. Žvelgėme į juos laukdami išsprogstant pirmųjų pumpurų, kaitrią vasaros dieną po jais ieškojome pavėsio, rudenį grožėjomės spalvingais lapais. O kai jie nukrito, plikos medžio šakos žvilgsnio nebetraukia. „Žiedelių“ gr. auklėtiniai neleido kieme esantiems medžiams ir krūmams liūdėti artėjant pačioms gražiausioms metų šventėms- Šv. Kalėdoms. Papuošė juos pačių pagamintais žaisliukais. Tai buvo pirmas džiaugsmą teikiantis žingsnis žiemą.
Grupės auklėtojos Asta ir Irena
