Menu Close

Istorija

 

 

1983 m. atidarytas Kretingos miesto lopšelis-darželis ,,Buratinas“.
1992 m. Kretingos m. lopšelis-darželis ,,Buratinas“ reorganizuotas į Kretingos rajono vaikų reabilitacijos centrą-mokyklą.
1994 m. įstaiga pavadinta Kretingos rajono vaikų ugdymo centru, 2005 m. – Kretingos vaikų ugdymo centru.
2009 m. rugsėjo 1 d. prijungtos Jurgio Pabrėžos gimnazijos pradinio ugdymo klasės.
2012 m. įstaiga pavadinta Marijos Tiškevičiūtės mokykla.

Pakeitus mokyklos pavadinimą, paskelbtas konkursas mokyklos atributikos kūrimui. Laimėjo dizainerės Lidijos Kuklienės sukurti Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ženklas ir vėliava.

MOKYKLOS HIMNAS

“Mano mažutės dienos”

Mano mažutės dienos –

Saulės anksti mylėtos,

Tarsi laukų purienos –

Ryto rasa apklotos.

 

Pried.:    Pamokos mano žodį ištarti,

Raidę rašyti, saulę nupiešti,

Mamą mylėti, žiemą mylėti,

Į tiesą augti, dainą dainuoti.

 

Dar visiškai neilgas

Mūsų pačių takelis.

Mes kaip maži paukšteliai

Mokomės skrist į aukštį.

 

Pried.:  Pamokos mano žodį ištarti…

 

Lai debesėliai kaupias,

Lai nepiktai grumoja –

Švelnios gimtinės rankos

Mūsų dienas globoja.

 

Pried.:  Pamokos mano žodį ištarti…

 

Muz. M. Trušauskaitė

Pagal E. Selelionio eilėraštį “Mano dienos”

..

 

 

 

                                                                MARIJA TIŠKEVIČIŪTĖ (1871–1943)

Vyriausioji Juozapo ir Sofijos Tiškevičių duktė Marija gimė 1871 m. lapkričio 22 d. Buvo giliai tikinti, mėgo grožinę literatūrą, poeziją, žirgų sportą, keliones, daug laiko praleido gyvendama Anglijoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Sesuo Elena Klotilda Ostrovska prisimena, kad Marija buvo stipri, kitų įtakai nepasiduodanti asmenybė. Ji dar jaunystėje pasiryžo netekėti ir šio pažado laikėsi visą gyvenimą. Nuo vaikystės siekė mokslų, savarankiškai, padedama korepetitorių, mokėsi aukštosios matematikos, teologijos, fizikos, filosofijos pagrindų, tyrinėjo poeziją. Be lenkų, mokėjo rusų, prancūzų, anglų, esperanto kalbas, suprato lietuviškai (žemaitiškai).

Marija paveldėjo prie Minijos buvusį Kretingos dvaro Kumponų palivarką, jai taip pat priklausė Baltoji vilą Palangoje. Vilą ji nuomavo vasarotojams, o pati gyveno nedideliame name priešais bažnyčią. Tarpukariu vilą išsinuomavo, o vėliau įsigijo prezidentūra, įrengusi joje Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidenciją.

Žiemą Marija dažniausia gyveno pas brolius Aleksandrą Kretingoje ir Feliksą Palangoje. Seserims Elenai Klotildai ir Sofijai ištekėjus ir išvykus gyventi į Lenkiją, administravo joms atitekusius Dimitravo ir Jazdų palivarkus.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ji prisidėjo prie uždraustos lietuviškos spaudos platinimo. Pasinaudodama tuo, kad žandarai ir pasienio sargybiniai grafaitės karietos netikrindavo, iš Klaipėdos į Kretinga ir Palangą parveždavo draudžiamos lietuviškos spaudos siuntas, kurias perduodavo klebonui. Bendradarbiavo katalikiškame mėnesiniame žurnale „Tėvynės sargas“, redakcijai siuntinėjo žinutes iš Kretingos ir Palangos, o 1896 m. Laumės Lelivaitės (Leliva – Tiškevičių herbas) slapyvardžiu jame paskelbė istorinę apysaką „Viskantas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė bernardinų vienuolis K. Kazlauskas.

Ji buvo pažįstama su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu–Maironiu, kuris vasarodamas Palangoje užsukdavo į svečius pas Tiškevičius. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute išliko jos laiškas poetui. Marijai 1904 m. jis dedikavo poemą „Nuo Birutės kalno“ („Znad Biruty“).

Marija užsiėmė labdaringa veikla. Prie Kretingos dvaro ligoninėje veikusios senelių ir našlaičių prieglaudos 1898 m. atidarė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį, kuriame lauko darbų sezono metu prieglobstį rasdavo ikimokyklinio amžiaus kumečių vaikai. XX a. pradžioje Kretingoje išlaikė mokytoją, kuri dvaro tarnautojų ir gabesnes valstiečių bei miestelėnų dukras mokė gerų manierų, siuvimo, mezgimo, lenkų, lietuvių ir rusų kalbų. Gabiausias mergaites siųsdavo tęsti mokslų į gimnaziją.

1941 m. birželio 14–15 d. enkavedistai Mariją Tiškevičiūtę suėmė ir išvežė į Belniakų lagerį, Krasnojarsko kr., Rusijos Federacija. Kelyje į tremtį ji buvo apvogta, neteko netgi to menko turto, kurį enkavedistai leido pasiimti. 1943 m. sausio 13 d. Ypatingojo pasitarimo nuteista 3 metams lagerio, tačiau po mėnesio, vasario 15 d. mirė. Jos palaidojimo vieta nežinoma. Palangos kapinėse Mariją Tiškevičiūtę mena antkapinis paminklas, kurį jį pasistatė dar gyva būdama.