Anot istorikų, poreikis pasižymėti knygos puslapius atsirado kartu su knyga. Pradėjus spausdinti knygas, į jų nugarėles buvo įrišamos šilkinės juostelės, o pirmieji atskiri nuo knygos žymekliai pasirodė XIX a. viduryje. Dauguma žymeklių buvo pagaminti iš šilko ar kitos siuvinėtos medžiagos. Ilgainiui juos imta gaminti naudojant ne tik audinį, bet ir popierių, kartoną, sidabrą, dramblio kaulą, plastmasę, odą ir kitas medžiagas.
Taigi, skirtukai gali būti visokie: piešti, marginti, spalvinti, siuvinėti, karpyti, lankstyti, su kutuku, kad nepasimestų, be kutuko…
Kovo mėnesį mokyklos bibliotekoje vyko 3b klasės mokinių pagamintų skirtukų parodėlė. Vieni skirtukai pagaminti naudojant simegrafijos techniką, kiti – piešti.
Pradinių klasių mokytoja Irma Ilkevičienė
